Mikrobangiai foniniai spinduliai
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Microwave background radiation)
Difuzinis ir beveik izotropinis Visatos radijo ir submilimetrinių bangų spinduliavimas, atitinkąs 2.735 K temperatūros idealųjį spinduolį. Atrado A. Penzijas ir R. Vilsonas (JAV) 1965 m. Stipriausiai spinduliuojama ties 0.5 mm banga. 1977 m. atrasta menka šių spindulių anizotropija, paaiškinama Saulės sistemos judėjimu ~600 km/s greičiu, kurį lemia Saulės sistemos judėjimas aplink Galaktikos centrą, Galaktikos judėjimas Vietinėje galaktikų grupėje, Vietinės galaktikų grupės judėjimas Vietiniame galaktikų superspiečiuje ir Vietinio superspiečiaus judėjimas link Didžiojo Atraktoriaus. Reliktiniai spinduliai kilo 380 000 m. po Didžiojo Sprogimo, įvykusio prieš 13.7 mlrd. metų. Orbitinė observatorija "Cobe" 1992 m. įvairiomis kryptimis aptiko labai mažus temperatūros skirtumus. Šie skirtumai yra 0.0001–0.00001 K eilės, dėmių dydis ~1°. Temperatūros skirtumai susiję su medžiagos tankio nevienodumais Visatoje netrukus po Didžiojo Sprogimo. Nuo 2001 m. reliktinius spindulius tyrinėja orbitinė observatorija MAP. Sudarytas detalus viso dangaus planas reliktiniuose spinduliuose.