Rentgeninės žvaigždės
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. X-ray stars)
Glaudžios dvinarės žvaigždžių sistemos, kurių spinduliavimo galingumas rentgeno ruože žymiai viršija spinduliavimo galingumą kituose spektro ruožuose. Tokių sistemų vienas narys yra normali žvaigždė, kitas narys – neutroninė žvaigždė arba juodoji bedugnė, susidariusios po supernovos sprogimo. Visų tokių dvinarių žvaigždžių rentgeno spinduliavimas susijęs su normaliosios žvaigždės medžiagos kritimu į neutron. žvaigždę arba j. bedugnę. Ši medžiaga išmetama iš normaliosios žvaigždės kaip dalelių vėjas arba srūva link nematomojo nario per vidinį Lagranžo tašką. Medžiaga krinta į neutron. žvaigždę arba tiesiogiai arba per magn. polių sritis (jei žvaigždė turi stiprų magn. lauką). Pagal matomojo nario tipą ir rentgeno spindulių pobūdį skirstomos į kelias klases: 1) Pastoviai rentgeno spindulius skleidžiančios sistemos, kurias sudaro neutron. žvaigždė ir didelės masės matomoji žvaigždė (pvz., Gulbės X1, Kentauro X3, Mažojo Magelano Debesies X1); 2) Nereguliariai rentgeno spindulius skleidžiančios sistemos, kurias sudaro neutron. žvaigždė ir didelės masės matomoji žvaigždė (pvz., X Per); 3) Sistemos, kurias sudaro neutron. žvaigždė ir mažos masės matomoji žvaigždė (pvz., Skorpiono X1, Heraklio X1, Gulbės X2, barsteriai, rentgeninės novos); 4) Sistemos, kurias sudaro j. bedugnė ir normali žvaigždė (pvz., Gulbės X1, LMC X3, Vienaragio nova A0620–00, Erelio SS 433). Jei neutron. žvaigždė turi stiprų magn. lauką, kurio ašis nesutampa su žvaigždės sukimosi ašimi, rentgeno spinduliai sklinda impulsais (rentgeniniai pulsarai). Mažesnio intensyvumo rentgeno spindulius taip pat skleidžia ir pavienės neutron. žvaigždės, ypač – magnetarai. Dar žr. Barsteriai, Magnetarai, Neutroninės žvaigždės, Rentgeniniai pulsarai.