Rentgeniniai pulsarai
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. X-ray pulsars)
Impulsiniai rentgeno spindulių šaltiniai; įmagnetėjusios 10–15 km skersmens neutroninės žvaigždės, kurios su normaliomis žvaigždėmis sudaro glaudžias dvinares sistemas. Normaliosios žvaigždės medžiaga siurbiama į akrecinį diską, iš kurio krinta į neutron. žvaigždės paviršių magn. polių srityse ir sudaro ~1 km skersmens dvi karštas dėmes, įkaitusias iki šimtų mln. K. Šios dėmės ir yra rentgeno spindulių šaltiniai. Dėl greito neutron. žvaigždės sukimosi apie ašį, kuri nesutampa su magn. ašimi, viena dėmių (arba abi dėmės) čia pasirodo, čia išnyksta; dėl to rentgeno spinduliai sklinda impulsais. Rentgeninių pulsarų ašinio sukimosi periodas trumpėja dėl papildomo sukimosi momento, kurį atneša krintanti disko medžiaga. Kartais periodas sutrumpėja iki tūkstantųjų sekundės dalių – susidaro milisekundiniai pulsarai. Žinomas pulsaras, kurio periodas lygus 0.00156 s (640 apsisukimų per sekundę). Žinomiausi rentgeno pulsarai: Heraklio Xl, Kentauro X3, Burių Xl, Persėjo X. Kai kurie silpnesni rentgeno pulsarai (pvz., Krabo ūko) nėra dvinarių žvaigždžių sistemų nariai. Jų rentgeno spindulius skleidžia elektronai, judantys labai stipriame (~108 T) magn. lauke (Sinchrotroninė radiacija). Dar žr. Barsteriai, Pulsarai, Magnetarai, Neutroninės žvaigždės, Rentgeninės žvaigždės.