Ryškis

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Magnitude)

Žvaigždžių, galaktikų ir kitų kosm. objektų spindesio matavimo vienetas. Dviejų žvaigždžių ryškius m₁ ir m₂ ir spindesius E₁ ir E₂ sieja Pogsono formulė:

m₂ – m₁ = 2.5 log E₁/E₂ .

Jei dviejų žvaigždžių ryškiai skiriasi 5 vienetais, tai jų spindesio santykis lygus 100. Palyginti su 1-ojo ryškio žvaigžde, 2-ojo ryškio žvaigždės spindesys yra 2.512 kartų, 3-ojo ryškio 6.310 kartų, 6-ojo ryškio 100 kartų silpnesnis ir t. t. Silpniausios plika akimi matomos žvaigždės yra 6-ojo ryškio. Kai kurios itin šviesios žvaigždės arba planetos yra 0, –1, –2 ir t. t. ryškio. Mėnulio pilnaties vizualinis ryškis minus 12.7, Saulės minus 26.7, Veneros minus 4.6. Daugu­moje pasaulio kalbų ryškis vadinamas magnitude (santrumpa – mag). Dar žr. Absoliutinis ryškis.