astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Saulės užtemimai

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Solar eclipses)


Reiškiniai, kai Mėnulio diskas uždengia Saulės diską. Skiriami visiškieji ir daliniai. Visiškas Saulės užtemimas įvyksta tada, kai Mėnulis yra arti perigėjaus ir abiejų diskų centrai beveik sutampa. Tada ant Žemės krinta apskritas Mėnulio šešėlis, kuris nebūna didesnis kaip 270 km. Šešėlį supa apskritas pusšešėlis, kurio skersmuo 3000–4500 km. Ten matomas dalinis Saulės už­temimas. Kadangi Mėnulis skrieja aplink Žemę, jo šešėlis slenka iš vakarų į rytus maždaug 3360 km/h greičiu. Dėl Žemės sukimosi į tą pačią pusę Mėnulio šešėlio greitis sumažėja iki 1700 km/h ties pusiauju. Ilgiausia visiškojo Saulės užtemimo trukmė – 7 min. 40 s. Jei Mėnulis yra arti apogėjaus, jo kampinis skersmuo mažesnis už Saulės kampinį skersmenį. Jei tada abiejų diskų centrai sutampa, įvyksta žiedinis Saulės užtemimas. Dažniausiai Saulės ir Mėnulio diskų centrai nesutampa ir Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko – tada įvyksta dalinis Saulės užtemimas. Toje pačioje Žemės vietoje visiški Saulės užtemimai kartojasi kas 300–400 m. Daliniai Saulės užtemimai kartojasi kas 2–3 m. Per metus įvairiose Žemės vietose būna 2–5 Saulės užtemimai. Paskutinis visiškas Saulės užtemimas Lietuvoje įvyko 1954 06 30. Lietu­voje jų daugiau nebus visą 21-ąjį amžių. Visiško užtemimo metu gerai matomas Sau­lės vainikas.

Saulės užtemimas. 1. Saulė 2. Žemė 3. Mėnulis 4. Visiškas Saulės užtemimas 5. Dalinis Saulės užtemimas 6. Žiedinis Saulės užtemimas

Saulės užtemimas. 1. Saulė 2. Žemė 3. Mėnulis 4. Visiškas Saulės užtemimas 5. Dalinis Saulės užtemimas 6. Žiedinis Saulės užtemimas