Sinchrotroninė radiacija

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Synchrotron radiation)

Elektromagnetinis stabdomasis spinduliavimas, kurį skleidžia beveik šviesos greičiu skersai magn. lauką judančios elektringosios dalelės, pvz., elektronai. Magn. laukas iškreipia dalelių trajektoriją, pri­verčia jas judėti apskritimu arba spirale (jas stabdo) ir spinduliuoti elektromagn. ban­gas. Elektronų sinchrotroninį spinduliavimą skleidžia supernovų liekanos. Jei magn. lauko srauto tankis ~10^–7 T (kaip Krabo ūko), tai 10⁸–10⁹ eV energijos elektronai spin­duliuoja radijo bangas, ~10¹¹ eV elektronai – regimąją šviesą, ~10¹² eV elektronai – ultravioletinius, o ~10¹⁵ eV elektronai – rentgeno spindulius.