Sklaida

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Scattering)

Atsitiktinis šviesos ar kitų elektromagnetinių spindulių išsklai­dymas jiems praeinant pro fizinę terpę. Pvz., šviesą sklaido tarpžvaigždinės dulkelės arba atmosferos molekulės. Sklaidos dydis priklauso nuo sklaidančių dalelių dydžio ir bangos ilgio. Atmosferos molekulių Reilio sklaida proporcinga bangos ilgio ketvirta­jam laipsniui (λ⁴), o tarpžvaigždinių dulkių – tiesiog bangos ilgiui λ. Jeigu spindulių šaltinis, fizinė terpė arba stebėtojas juda vienas kito atžvilgiu, gali būti stebimos šal­tinio spindesio scintiliacijos (pvz., žvaigždžių mirgėjimas). Tam būtina sąlyga, kad šaltinio kampinis dydis būtų pakankamai mažas.