Atmosferinė ekstinkcija

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Atmospheric extinction)

Šviesulių spindesio su­silpnėjimas ir spalvos pokytis dėl to, kad dalį spindulių, ypač trumpesniųjų bangų ilgių, atmosfera sugeria ir išsklaido. Ekstinkcija stiprėja, artėjant nuo zenito prie hori­zonto; arčiau horizonto šviesuliai silpniau spindi ir atrodo raudonesni. Priklauso nuo aukščio virš jūros lygio, aerozolių kiekio atmosferoje ir šviesos bangos ilgio. Vidutinė ekstinkcija zenite jūros lygyje ultravioletiniame ruože ties 350 nm – apie 50%, viole­tiniame ruože ~40%, mėlynajame ruože ~30%, žaliajame ruože ~20%, raudonajame ruože ~10%.