Radiacijos era

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Radiation era)

Visatos evoliucijos stadija, ėjusi po leptonų eros. Truko nuo 10 s iki 1 mln. m. po Didžiojo Sprogimo. Eros pradžioje dėl anihiliacijos staigiai sumažėjo elektronų ir pozitronų, o iš protonų ir neutronų susidarė deuterio ir helio branduoliai. Materijos tankis mažėjo nuo 10⁴ g/cm³ eros pradžioje iki 10^–21 g/cm³ pabaigoje, temperatūra – nuo 10 mlrd. K iki 3000 K. Kai temperatūra nukrito iki ~3000 K, vyravo elektronų ir protonų rekombinacija į vandenilio atomus, medžia­ga atsiskyrė nuo spindulių ir prasidėjo medžiagos era.