Sutemos
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Twilight)
Tolygus dienos šviesos silpnėjimas po Saulės nusileidimo (vakaro sutema) arba nakties tamsos silpnėjimas prieš Saulės patekėjimą (ryto brėkšta). Sutemą sukelia Saulės šviesos spindulių sklaida aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose. Skiriami 3 sutemų tarpsniai: pilietinė, navigacinė ir astronominė sutema. Pilietinė sutema būna tada, kai Saulės disko centro zenitinis nuotolis yra nuo 90° iki 96° (atviroje vietoje dar galima dirbti, skaityti, rašyti), navigacinė sutema – kai Saulės disko centro zenitinis nuotolis yra nuo 96° iki 102° (laivus arti kranto galima orientuoti pagal kranto objektus), astronominė sutema – kai Saulės disko centro zenitinis nuotolis yra nuo 102° iki 108°, arba nuo 12° iki 18° po horizontu (dangus tamsus, pasirodo silpnos žvaigždės). Po vakaro sutemos prasideda naktis, prieš ryto brėkštą naktis baigiasi. Mažiausia sutemos trukmė pusiaujyje. Tose vietose, kurių geogr. platuma >60°34′, vasarą vakaro sutema susilieja su ryto brėkšta ir būna baltosios naktys; tose vietose, kurių geogr. platuma >66°34′, vasarą kurį laiką (pusę metų ašigalių srityse) Saulė visai nenusileidžia žemiau horizonto ir visą laiką trunka diena; žiemą tose platumose būna naktis.