Venera

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

(angl. Venus)

---

Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės. Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir Mėnu­lio) dangaus objektas; didžiausias spindesys yra minus 4.6 ryškio, kampinis skersmuo kinta tarp 10″ ir 66″. Dangaus skliaute nutolsta nuo Saulės ne didesniu kaip 48° kam­pu, dėl to matoma ne ilgiau kaip 3 h prieš Saulei patekant (Aušrinė) arba Saulei nusi­leidus (Vakarinė). Venera turi labai tankią ir stipriai Saulės šviesą atspindinčią (geo­metr. albedas 65%) atmosferą, kuri susideda iš anglies dioksido (~96% tūrio), azoto (~3.5%), sieros dioksido, argono, vandens garų, anglies monoksido, helio ir kitų dujų. Veneros paviršius iš Žemės nematomas, nes jos atmosferoje 50–70 km aukštyje yra trys debesų sluoksniai. Debesis sudaro sieros rūgšties lašeliai ir geležies chlorido kristalėliai. Prie Veneros paviršiaus vid. slėgis yra 92 barai (~90 kartų didesnis negu prie Žemės paviršiaus), temperatūra ~740 K. Tokią aukštą Veneros temperatūrą lemia šiltnamio reiškinys, kurį sukelia tanki Veneros atmosfera ir didelis anglies dioksido kiekis. Veneros paviršiuje išsiskiria kalnuotos sritys (~8% ploto) ir žemumos (~27% ploto). Likusį plotą užima kalvotos lygumos. Aukščiausios plokštikalnės yra Afrodi­tės žemė, Ištarės žemė, Alfa ir Beta sritys. Aukščiausias kalnas yra 12 km aukščio vulkanas Ištarės žemės Maksvelo kalnyne. Nemaža smūginių kraterių. Vėjo greitis prie paviršiaus ~1 m/s, atmosferoje 60–70 km aukštyje pastoviai pučia r. vėjas, kurio vid. greitis 100 m/s. Veneros magnetinis laukas labai silpnas (~27% ploto). Likusį plotą užima kalvotos lygumos. Aukščiausios plokštikalnės yra Afrodi­tės žemė, Ištarės žemė, Alfa ir Beta sritys. Aukščiausias kalnas yra 12 km aukščio vulkanas Ištarės žemės Maksvelo kalnyne. Nemaža smūginių kraterių. Vėjo greitis prie paviršiaus ~1 m/s, atmosferoje 60–70 km aukštyje pastoviai pučia r. vėjas, kurio vid. greitis 100 m/s. Veneros magnetinis laukas labai silpnas (10^–4 Žemės magn. lauko stiprumo). Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešinga kryptimi, negu kitos planetos. Veneros sandaros teoriniai modeliai numato, kad ji turi ~2800 km spindulio branduo­lį, ~3200 km storio silikatų mantiją ir ~16 km storio bazaltų plutą. Centro temperatūra 4670 K. Palydovų Venera neturi. Veneros fazes (matomos skritulio dalies kitimą) 1611 m. atrado G. Galilėjas.