Zėmano reiškinys
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Zeeman effect)
Atomų energijos lygmenų skaida dėl išorinio magnetinio lauko poveikio. Dėl to spektrinės emisijos ir sugerties linijos suskyla į dvi, tris ar daugiau dedamųjų, simetriškai pasislinkusių į abi puses nuo pirminės spektro linijos. Linijos dedamųjų poslinkio dydis yra magnetinio lauko stiprio matas. Atrado P. Zėmanas (Olandija) 1896 m.