Gedimino skeptras
Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.
(angl. Gediminas Sceptre)
Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės laikų saulinis-mėnulinis kalendorius, išgraviruotas ant skeptro pavidalo lazdos, rastas 1680 m. ties Kietaviškėmis. Metai prasideda balandžio mėnesiu ir turi 12 mėnesių, kurių ilgis kinta tarp 29 ir 31 d. Kiekvienas mėnuo prasideda jauno Mėnulio faze. Mėnesių pavadinimai pateikti simboliais, kurie atspindi gamtos reiškinius ir žemės ūkio darbus. Skaičiai žymimi panašiais į romėniškus, bet kiek skirtingais skaitmenimis. Tyrinėjo istorikas T. Narbutas (1784–1864) ir astronomas M. Gusevas (1826–1866). Dabartinė vieta nežinoma.