astronomija.lt 2017 m. astronominis kalendorius Šviesulių teka, laida ir matomumas Orų prognozė

Saulė

Straipsnis iš Astronomijos enciklopedinis žodynas.

Jump to: navigation, search

(angl. Sun)


Saulė (NASA nuotr.)
Saulė (NASA nuotr.)
Saulė (NASA nuotr.)
Enlarge
Saulė (NASA nuotr.)

Artimiausia Žemei Galaktikos žvaigždė; centrinis ir didžiausias Saulės sistemos kūnas. Yra G2 spektr. klasės ir V šviesio klasės (pagr. sekos) geltonoji nykš­tukė. Nuo Galaktikos centro nutolusi ~28 000 šm, virš Galaktikos plokštumos – 30 šm. Iš Žemės matoma 31.45–32.53′ kampu, vid. ryškis minus 26.7. Saulė yra ne­vienalytis plazmos rutulys. Jo centre yra 0.35RS spindulio šerdis, kurioje vyksta termobranduolinės protoninio ciklo reakcijos ir išsiskiria energija. Dėl spinduliavimo Saulė netenka ~4.5 mln. tonų masės per 1 s (7·10–14 MS per 1 m.). Maždaug tiek pat masės nusineša Saulės vėjas. Centre medžiagos tankis 162 g/cm3, temperatūra 15.7 mln. K. Virš šerdies yra ~0.5 RS storio sluoksnis, kuriame energija pernešama spinduliais. Toliau eina išorinis ~0.15 RS storio konvekcijos sluoksnis, kuriame ener­gija pernešama į Saulės atmosferą konvekciniu būdu, maišantis skirtingos temperatū­ros medžiagos srautams. Plika akimi matomas spindintis Saulės paviršius – apatinis Saulės atmosferos sluoksnis, vadinamas fotosfera. Virš fotosferos plyti chromosfera, o virš jos – vainikas. Saulės atmosfera susideda iš vandenilio (74.7% masės), helio (23.7%) ir 1.6% kitų chem. elementų (jų atrasta 73). Pro teleskopą geriausiai matomi Saulės fotosferos dariniai yra dėmės, fakelai ir granulės. Tam tikro bangos ilgio šviesoje chromosferos aktyviose srityse galima matyti flokulus ir chromosferos žybs­nius. Vainiko fone visiško Saulės užtemimo metu arba pro koronografą galima matyti protuberantus. Iš vainiko į tarppl. erdvę srūva elektringųjų dalelių vėjas, sklinda radijo bangos ir rentgeno spinduliai. Saulėje matomų dėmių, fakelų, protuberantų ir kitų aktyvių darinių kiekis periodiškai kinta ~11 m. periodu (žr. Saulės aktyvumas). Saulė turi kintamą magn. lauką; jo srauto tankis lygus (1–2)·10–4 T, Saulės dėmių ~0.3 T. Saulės paviršiuje vyksta neradialinės pulsacijos (žr. Helioseismologija).