Lietuvos astronomijos istorija slepia įspūdingų pasiekimų, tačiau vienas ryškiausių įrodymų apie mūsų mokslininkų indėlį į visatos tyrinėjimus yra Černio-Petrausko kometa (angl. Comet Černis-Petrauskas).
Šis dangaus kūnas, oficialiai žymimas C/1980 O1, buvo pastebėtas 1980 m. liepos 31 d. Maidanako observatorijoje, Uzbekistane. Ją atrado Vilniaus astronomai K. Černis ir J. Petrauskas. Atradimo momentu kometa buvo 9-ojo ryškio, o vėliau nustatyta, kad jos orbita yra parabolinė, pasvirusi į ekliptikos plokštumą 49° kampu.
Savo perihelį – artimiausią tašką Saulei – ji praskriejo 1980 m. birželio 22 d., būdama 0,52 av (astronominių vienetų) nuotoliu nuo mūsų žvaigždės.
Šis radinys parodė, kad net ir nedidelių šalių astronomai gali rasti unikalių objektų, kurie amžiams įrašomi į tarptautinius katalogus. Tai nėra tik sausi techniniai duomenys – tai dalis mūsų nacionalinio pasididžiavimo, siejanti Lietuvos astronomijos mokyklą su pasauliniu kosmoso tyrimų tinklu.
Unikalios šio kosminio klajūno savybės
Kiekviena kometa turi savo „parašą“, tačiau Černio-Petrausko kometa išsiskiria itin stačiu orbitos posvyriu. 49 laipsnių kampas reiškia, kad ji skrieja ne pagrindinėje planetų plokštumoje, o kerta ją tarsi įstrižai. Tokia trajektorija leidžia mokslininkams daryti prielaidas apie kometos kilmę iš tolimiausių Saulės sistemos pakraščių.
Kadangi kometos orbita yra parabolinė, tai sufleruoja apie jos vienkartinį apsilankymą. Priešingai nei Halio kometa, kuri nuolat sugrįžta, šis lietuvių atrastas kūnas greičiausiai pro šalį skriejo pirmą ir paskutinį kartą, palikdamas tik trumpą galimybę jį užfiksuoti ir ištirti.
Būtent todėl 1980-ųjų vasarą atlikti skaičiavimai buvo tokie svarbūs – antrų dublių gamta šiuo atveju nesuteikia.
Atradimo metu užfiksuotas 9-asis ryškis rodo, kad kometa nebuvo matoma plika akimi, tačiau puikiai atpažįstama per teleskopus. Tai reikalavo ne tik geros technikos, bet ir neeilinio astronomų dėmesingumo, gebėjimo tarp milijonų žvaigždžių atpažinti vos pastebimą judantį „rūką“.
Atradėjai, įrašę Lietuvą į žvaigždžių žemėlapius
Kazimieras Černis ir Juvinalis Petrauskas šiuo atradimu įrodė, kad Vilniaus astronomijos mokykla turi aukščiausio lygio specialistus. Maidanako observatorija Uzbekistane buvo pasirinkta neatsitiktinai – kalnų oras ir giedras dangus suteikė idealias sąlygas stebėjimams, kurių Lietuvoje dažnai neleidžia debesuotumas.
Šis pasiekimas tapo įkvėpimu naujoms astronomų kartoms. Kazimieras Černis vėliau tapo vienu produktyviausių kometų ir asteroidų ieškotojų pasaulyje, tačiau būtent ši, pirmoji bendra kometa, liks istorijoje kaip simbolinis startas.
Kodėl šis atradimas svarbus šiandien?
Kometų tyrimai leidžia mums suprasti, iš ko susidaryta Saulės sistema. Šie „purvini sniego gniūžtės“ tipo objektai savyje saugo pirmykštę medžiagą, iš kurios prieš milijardus metų formavosi planetos.
Kiekvienas naujas atradimas, toks kaip Černio-Petrausko kometa, papildo mozaiką, padedančią atsakyti į klausimą, kaip atsirado mūsų pačių namai – Žemė.
Nors šiandien dangų skenuoja automatizuotos sistemos ir dirbtinis intelektas, 1980-ųjų atradimas primena, kad žmogaus akis, kantrybė ir aistra mokslui yra nepakeičiami elementai. Ši kometa visada išliks priminimu apie tai, kad lietuviškos pavardės puošia ne tik žemiškus žemėlapius, bet ir amžinas kosmoso erdves.
