Nors dauguma iš mūsų žino Didįjį Magelano debesį kaip pagrindinį Paukščių Tako kaimyną, iš tiesų pati artimiausia mums yra Šaulio galaktikėlė (angl. Sagittarius dwarf spheroidal galaxy).
Šis nedidelis Vietinės galaktikų grupės objektas yra sferoidinė galaktika, esanti kitoje Galaktikos centro pusėje, Šaulio žvaigždyne. Jos skersmuo siekia 10 000 šviesmečių (šm), o nuotolis nuo Galaktikos centro – 50 000 šm, tuo tarpu nuo Saulės ją skiria 80 000 šm atstumas.
Tai pati artimiausia galaktika, esanti net 3,4 karto arčiau nei garsusis Didysis Magelano Debesis, nors atrasta ji buvo palyginti neseniai – tik 1994 metais.
Priežastis, kodėl ši artimiausia kaimynė taip ilgai liko nepastebėta, yra jos padėtis. Ji slepiasi už tankių Paukščių Tako dulkių ir žvaigždžių debesų, todėl astronomams prireikė šiuolaikinių technologijų, kad galėtų ją „pamatyti“ per mūsų pačių galaktikos uždangą.
Kosminė drama už Galaktikos centro
Šaulio galaktikėlė nėra tiesiog rami kaimynė – ji yra dramatiško kosminio proceso dalyvė. Paukščių Takas, būdamas gerokai masyvesnis, savo milžiniška gravitacija tiesiog „ryja“ šią mažąją galaktiką. Šis procesas vadinamas galaktiniu kanibalizmu.
Mokslininkų stebėjimai rodo, kad kaskart, kai Šaulio galaktikėlė priartėja prie Paukščių Tako, ji praranda dalį savo žvaigždžių ir dujų. Šios „pavogtos“ žvaigždės nusidriekia per visą dangų ilgomis gijomis, kurios vadinamos potvyninėmis srovėmis.
Galima sakyti, kad ši mažoji galaktika pamažu tirpsta mūsų Galaktikos glėbyje, tapdama jos dalimi.
Kodėl šis atradimas pakeitė astronomiją?
Atradimas 1994 metais privertė mokslininkus iš naujo perbraižyti Vietinės grupės žemėlapius. Jis parodė, kad mūsų Galaktika nėra statiška – ji nuolat auga ir keičiasi sąveikaudama su savo mažesnėmis palydovėmis.
Be to, Šaulio galaktikėlės tyrimai padeda geriau suprasti tamsiąją materiją. Stebėdami, kaip mažosios galaktikos orbita išsikreipia veikiama Paukščių Tako, astronomai gali apskaičiuoti, kiek nematomos medžiagos supa mūsų namus kosmose.
Tai tarsi natūrali laboratorija, leidžianti stebėti fizikos dėsnius veikiant milžiniškais masteliais.
Galaktinis susiliejimas: kas laukia ateityje?
Šaulio galaktikėlė yra puikus pavyzdys to, kas laukia daugelio mažų galaktikų. Per artimiausius milijardus metų ji bus galutinai suvirškinta Paukščių Tako. Tai primena, kad visata yra dinamiška vieta, kurioje didieji objektai nuolat dominuoja mažesniųjų sąskaita.
Mums, stebėtojams iš Žemės, tai reiškia, kad naktinio dangaus struktūra, nors ir lėtai, nuolat kinta. Žvaigždės, kurias šiandien matome kaip Šaulio galaktikėlės dalį, po daugybės tūkstantmečių bus neatsiejama mūsų Galaktikos žvaigždėlapio detalė.
