Chariklis (lot. Chariklo) – tai 10199-uoju numeriu pažymėtas asteroidas, kuris yra didžiausias žinomas kentaurų grupės atstovas Saulės sistemoje.
Šis kosminis kūnas, pavadintas mitologinės nimfos Chariklės vardu, astronomijos pasaulį sudrebino ne tik savo dydžiu, bet ir sensacingu atradimu – tai pirmasis mažasis planetoidas, aplink kurį užfiksuota stabili žiedų sistema.
Chariklio orbita ir fizinės charakteristikos
1997 metais JAV astronomo Jameso Scotčio atrastas Chariklis skrieja išorinėje Saulės sistemos dalyje, erdvėje tarp milžiniškų planetų orbitų. Jo kelias aplink Saulę yra dinamiškai nestabilus, kas būdinga visiems kentaurams – objektams, kurie užima tarpinę vietą tarp asteroidų ir ledinių kometų.
- Skersmuo: apie 200–250 km (didžiausias savo klasės objektas).
- Vieta sistemoje: skrieja tarp Saturno ir Urano.
- Orbitos periodas (P): 62,9 metų.
- Vidutinis nuotolis nuo Saulės (a): 15,81 av (astronominio vieneto).
- Ekscentricitetas (e): 0,173 (orbita mažiau ištęsta nei kitų kentaurų).
- Posvyris į ekliptiką (i): 23,4°.
Sensacingas atradimas: žiedai aplink mažąjį kūną
Iki 2013 metų mokslo bendruomenėje vyravo nuostata, kad žiedų sistemas gali turėti tik didžiosios dujinės milžinės. Tačiau stebint Chariklio sukeltą žvaigždės okultaciją (užtemdymą), fiksuotą per Europos Pietų observatorijos (ESO) teleskopus, pastebėti du siauri ir tankūs žiedai.
Šie žiedai, pavadinti Oiapoque ir Chuí upių vardais, yra atskirti 9 kilometrų tarpu. Manoma, kad jų egzistavimą palaiko maži „palydovai-piemenys“, kurie savo gravitacija neleidžia medžiagai išsisklaidyti. Tai įrodė, kad žiedų sistemos kosmose formuojasi kur kas lengviau, nei manyta anksčiau.
Kentaurų kilmė ir evoliucinis likimas
Chariklis greičiausiai kilo iš Koiperio juostos – tolimo ledinių kūnų regiono už Neptūno. Didžiųjų planetų gravitacinė įtaka „išstūmė“ šį objektą į dabartinę jo vietą. Spektrinė analizė rodo, kad Chariklio paviršiuje yra vandens ledo ir organinių junginių, o tai daro jį panašų į milžinišką kometos branduolį.
Kadangi kentaurų orbitos kerta planetų kelius, jos yra trumpalaikės. Per kelis milijonus metų Chariklio laukia vienas iš dviejų scenarijų: jis bus išmestas iš Saulės sistemos arba, priartėjęs prie Saulės, taps ryškia kometa su įspūdinga uodega.
Unikalus objektas šiuolaikinėje astrofizikoje
Chariklio tyrimai padeda suprasti, kaip formuojasi žiedų sistemos ir kokį vaidmenį mažieji dangaus kūnai atlieka pernešant vandenį bei organines medžiagas. Tai, kad toks palyginti mažas kūnas išlaiko estetiškas ir sudėtingas struktūras, verčia peržiūrėti planetų formavimosi teorijas.
Šis žieduotasis kentauras Chariklis išlieka vienu prioritetinių taikinių būsimoms kosminėms misijoms, kurios galėtų iš arti nufotografuoti jo paslaptingus žiedus ir ledo lygumas, atskleidžiant dar daugiau Saulės sistemos formavimosi detalių.
