Kiekviena Saulės sistemos planeta pasižymi unikaliomis judėjimo erdvėje savybėmis. Šie planetų orbitų duomenys leidžia suprasti ne tik atstumus tarp kūnų, bet ir jų orbitų formą bei pasvirimą.
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite pagrindinius parametrus, apibūdinančius visų aštuonių planetų kelius aplink mūsų žvaigždę.
| Planeta | Vid. nuotolis nuo Saulės (av / mln. km) | Perihelis (mln. km) | Afelis (mln. km) | Orbitos ekscentri-citetas | Orbitos posvyris (laipsniai) | Apskriejimo periodas | Sinodinis periodas (d.) |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Merkurijus | 0.387 / 57.9 | 46.0 | 69.8 | 0.205 | 7.0 | 88.0 d. | 115.9 |
| Venera | 0.723 / 108.2 | 107.5 | 108.9 | 0.007 | 3.4 | 224.7 d. | 583.9 |
| Žemė | 1.000 / 149.6 | 147.1 | 152.1 | 0.017 | 0.0 | 365.26 d. | – |
| Marsas | 1.52 / 227.9 | 206.6 | 249.2 | 0.094 | 1.9 | 1.88 m. | 779.9 |
| Jupiteris | 5.20 / 778.6 | 740.5 | 816.6 | 0.049 | 1.3 | 11.86 m. | 398.9 |
| Saturnas | 9.58 / 1433.5 | 1352.6 | 1514.5 | 0.057 | 2.5 | 29.42 m. | 378.1 |
| Uranas | 19.20 / 2872.5 | 2741.3 | 3003.6 | 0.046 | 0.8 | 83.75 m. | 369.7 |
| Neptūnas | 30.05 / 4495.1 | 4444.5 | 4545.7 | 0.011 | 1.8 | 163.7 m. | 367.5 |
Orbitinių parametrų reikšmė stebėjimams
Šie duomenys parodo ne tik tai, kaip toli planeta skrieja nuo Saulės, bet ir tai, kiek jos orbita skiriasi nuo apskritimo (ekscentricitetas). Pavyzdžiui, Merkurijaus orbita yra viena labiausiai ištęstų, todėl jo atstumas nuo Saulės kinta itin stipriai.
Sinodinis periodas yra itin naudingas stebėtojams Žemėje, nes jis nusako laiko tarpą tarp planetų suartėjimų (opozicijų). Žinant šiuos skaičius, galima planuoti kosmines misijas bei astronominius stebėjimus pro teleskopą, kai objektai danguje šviečia ryškiausiai.
Kas nutiktų, jei pasikeistų planetų posvyris?
Orbitos posvyris į ekliptikos plokštumą rodo, kiek planetos kelias yra „pakrypęs“ lyginant su Žemės orbita.
Dauguma planetų skrieja beveik toje pačioje plokštumoje, tačiau Merkurijus čia yra išimtis su savo 7 laipsnių posvyriu. Jei šie kampai būtų didesni, planetų tarpusavio gravitacinė įtaka būtų mažesnė, o retas reiškinys – planetų tranzitai per Saulės diską – taptų dar retesnis.
Keturi svarbūs faktai apie tarpplanetines distancijas
Analizuojant orbitų parametrus, išryškėja keli dėsningumai, kurie apibrėžia mūsų kosminę kaimynystę:
- Greičio dėsningumas: Kuo planeta toliau nuo Saulės, tuo lėčiau ji juda savo orbita. Neptūnas savo kelią įveikia per daugiau nei 163 metus, kol Merkurijus tai padaro per mažiau nei tris mėnesius.
- Atstumų tuštuma: Tarpas tarp vidinių planetų yra santykinai mažas, tačiau už Marso ribos atstumai išauga eksponentiškai. Jupiteris yra beveik 4 kartus toliau nuo Saulės nei Marsas.
- Orbitų stabilumas: Nepaisant milžiniškų masių, planetos viena kitos neišmuša iš orbitų dėl milijardus metų trukusio gravitacinio susiderinimo.
- Išorinių planetų vienodumas: Uranas ir Neptūnas pasižymi labai panašiu orbitos posvyriu, nors jų nuotoliai skiriasi daugiau nei milijardu kilometrų.
Tolimųjų tyrimų perspektyva
Šie planetų orbitų duomenys yra pagrindas visoms ateities kosmoso kolonizavimo ir tyrimų vizijoms. Tikslus nuotolių prognozavimas leidžia mums suprasti, kokių išteklių ir energijos reikės norint pasiekti tolimuosius dujų milžinus.
Kiekvienas naujai atrastas orbitos nuokrypis padeda fizikams tobulinti gravitacijos teorijas ir geriau suvokti, kaip formuojasi panašios sistemos kitose galaktikos dalyse.
