Derlingumo jūra (angl. Mare Fecunditatis) – Mėnulio lyguma, matoma regimojo disko dešiniajame krašte, į pietus nuo Krizių jūros (42°–61° r. ilgumos, 22° p. platumos – 6° š. platumos), dydis 500×900 km. Jūros r. pakraštyje stūkso Langreno krateris, p. pakraštyje – Petavijaus krateris.
Geologinė struktūra ir bazaltinės lygumos
Kaip ir kitos Mėnulio jūros, ši sritis nėra vandens telkinys. Tai milžiniškas baseinas, kurį prieš milijardus metų užpildė sustingusi lava.
Derlingumo jūros paviršius pasižymi tamsiu atspalviu, nes jį sudaro bazaltinės uolienos, turinčios daug geležies ir magnio. Nors pavadinimas sufleruoja gausą, šis regionas yra sausa, krateriais nusėta lyguma.
Šios lygumos baseinas susiformavo vėlyvojo bombonešio laikotarpiu, kai į Mėnulio paviršių rėžėsi milžiniški asteroidai.
Vėliau, per atsivėrusius plutos plyšius, iš vidaus išsiliejusi lava užliejo žemumas, paslėpdama senesnes reljefo formas ir suformuodama santykinai lygų paviršių, kurį šiandien matome pro teleskopus.
Svarbiausi orientyrai: Langrenas ir Petavijus
Derlingumo jūra yra apsupta įspūdingų kraterių, kurie tarnauja kaip puikūs orientyrai astronomams mėgėjams:
- Langreno krateris: Stūkso rytiniame pakraštyje. Tai 132 km skersmens jaunas krateris su ryškiomis terasinėmis sienomis ir centrine viršukalne, kuri puikiai matoma auštant Mėnulio dienai.
- Petavijaus krateris: Randamas pietinėje dalyje. Jis pasižymi unikaliu plyšiu (vadinamu Rimae Petavius), kuris driekiasi per kraterio dugną ir yra vienas įdomiausių geologinių darinių šiame regione.
- Mesjė krateriai: Jūros viduryje yra du nedideli, bet unikalūs Mesjė krateriai, iš kurių nusidriekia šviesios „uodegos“, primenančios kometų pėdsakus.
Keturi faktai apie Mare Fecunditatis tyrimus
Šis Mėnulio regionas suvaidino svarbų vaidmenį kosmoso tyrimų istorijoje:
Pirmieji automatiniai tyrimai: 1970 m. tarybinė stotis „Luna 16“ sėkmingai nusileido Derlingumo jūroje ir pirmą kartą automatiškai paėmė Mėnulio grunto pavyzdžius, kuriuos pristatė į Žemę.
Mėnulio „jūrų“ tinklas: Ši jūra yra sujungta su Ramybės jūra (Mare Tranquillitatis) šiaurės vakaruose ir Nektaro jūra (Mare Nectaris) vakaruose, sudarydama didžiulį tamsių lygumų masyvą.
Pavadinimo kilmė: Kaip ir dauguma kitų Mėnulio jūrų pavadinimų, šis kilo iš XVII a. astronomų bandymų susieti danguje matomus darinius su žemiškais reiškiniais ar savybėmis.
Reljefo įvairovė: Nors tai lyguma, jos paviršiuje gausu raukšlėtų gūbrių (wrinkle ridges), kurie susidarė auštančiai lavai traukiantis ir deformuojantis.
Kaip stebėti Derlingumo jūrą?
Šią jūrą geriausia stebėti pirmomis dienomis po jaunaties, kai saulėtekio linija kerta rytinį Mėnulio pakraštį. Šiuo metu šešėliai geriausiai išryškina aplinkinių kraterių sienų detales ir jūros dugno nelygumus.
Kadangi Mare Fecunditatis yra netoli Mėnulio limbo (krašto), stebėjimams gali turėti įtakos libracija – Mėnulio „siūbavimas“, dėl kurio jūra gali atrodyti arčiau arba toliau nuo matomo disko krašto.
Pro paprasčiausius žiūronus ji matoma kaip didelė, pilka dėmė dešinėje viršutinėje Mėnulio dalyje, suteikianti puikią progą pradėti pažintį su palydovo geografija.
