Precesija (angl. Precession) – lėtas periodiškas Žemės (kartu ir dangaus) ašies slinkimas kūgio paviršiumi aplink įsivaizduojamą ašį, statmeną ekliptikos plokštumai.
Sukelia Mėnulio ir Saulės traukos poveikis paplokščiai Žemei (masės pertekliui Žemės pusiaujo srityse). Precesijos periodas trunka 25 725 metus. Dėl precesijos pavasario ir rudens lygiaidienių taškai pasislenka ekliptika iš rytų į vakarus (prieš Saulę) vidutiniškai 50,26″ per vienerius metus.
Saulė ateina į šiuos taškus kasmet vis anksčiau, dėl to atogrąžiniai metai yra 20 min 24 s trumpesni už žvaigždinius metus.
Kodėl Žemės ašis brėžia kūgį?
Šį reiškinį geriausia iliustruoti besisukančio vilkelio pavyzdžiu: kai vilkelis pradeda lėtėti, jo viršūnė pradeda brėžti apskritimą erdvėje. Žemės atveju „vilkelį“ judėti priverčia ne lėtėjimas, o nevienalytė trauka.
Kadangi Žemė nėra tobula sfera (ji išsipūtusi ties pusiauju), Saulė ir Mėnulis savo gravitacija bando „ištiesinti“ šį masės perteklių ekliptikos plokštumos atžvilgiu.
Kadangi Žemė sukasi aplink savo ašį, ši išorinė jėga negali jos tiesiog ištiesinti – vietoj to ji sukelia ašies sukimąsi kūgio paviršiumi.
Tai reiškia, kad nors mums atrodo, jog Šiaurinė žvaigždė visada rodo šiaurę, po tūkstančio metų šis vaidmuo atiteks kitoms žvaigždėms.
Lygiaidienių taškų pasislinkimas ir kalendoriai
Vienas pastebimiausių precesijos padarinių yra pavasario lygiaidienio taško judėjimas zodiako žvaigždynais. Prieš kelis tūkstančius metų pavasario lygiaidienis vyko Avino žvaigždyne, o šiuo metu jis yra Žuvų žvaigždyne ir pamažu artėja link Vandenio.
Šis poslinkis lemia skirtumą tarp žvaigždinių metų (tikrojo Žemės apsisukimo aplink Saulę laiko) ir atogrąžinių metų (laiko tarp dviejų pavasario lygiaidienių).
Kadangi mūsų kalendoriai yra priderinti prie metų laikų kaitos, mes gyvename pagal atogrąžinius metus, kurie dėl precesijos yra šiek tiek trumpesni.
Penki svarbūs faktai apie precesijos įtaką
Precesijos reiškinys formuoja ilgalaikę mūsų planetos astronominę istoriją:
- Kintanti Šiaurinė žvaigždė: Prieš 5000 metų šiaurę rodė Tubano žvaigždė Drakono žvaigždyne, o po maždaug 12 000 metų ryškiausia šiaurinio dangaus žvaigžde taps Vega.
- Klimato ciklai: Kartu su kitais Žemės orbitos pakitimais (Milankovičiaus ciklais), precesija gali turėti įtakos ilgalaikiams klimato pokyčiams ir ledynmečių periodiškumui.
- Matomumo pokyčiai: Dėl ašies poslinkio tam tikri žvaigždynai, dabar matomi tik pietų pusrutulyje (pvz., Pietų Kryžius), antikos laikais buvo matomi ir iš Viduržemio jūros regiono.
- Zodiako ženklų neatitikimas: Kadangi astrologiniai zodiako ženklai buvo užfiksuoti prieš tūkstančius metų, dėl precesijos jie nebesutampa su tikrąja Saulės padėtimi žvaigždynuose tam tikromis datomis.
- Gravitacinė sąveika: Nors Mėnulis yra mažesnis už Saulę, dėl savo artumo jis sukelia didesnę precesijos jėgos dalį (apie 2/3 viso efekto).
Ilgalaikė kosminė perspektyva
Apibendrinant galima teigti, kad šis procesas yra vienas ryškiausių įrodymų, jog mūsų planeta nėra statiška. Nors kasdienybėje to nepajuntame, precesija nuolat perbraižo naktinio dangaus žemėlapį ir keičia žvaigždžių padėtį horizonto atžvilgiu.
Šis lėtas ciklas tarnauja kaip savotiškas kosminis laikrodis, jungiantis tolimą praeitį su ateitimi ir primenantis apie sudėtingą gravitacinę sąveiką tarp Žemės, Mėnulio ir Saulės.
Suvokimas, kaip pamažu kinta planetos ašies orientacija, leidžia geriau suprasti ne tik istorinius dangaus stebėjimus, bet ir prognozuoti tūkstantmečius truksiančius pokyčius, kurie neišvengiamai paveiks ateities stebėtojų perspektyvą.
Precesija yra fundamentali gamtos jėga, kuri tyliai ir užtikrintai formuoja mūsų planetos judėjimo dinamiką begalinėje Visatos erdvėje.
