Kategorija:

Regimasis ryškis: kaip vertinamas dangaus kūnų spindesys?

Regimasis ryškis – dangaus kūnų stebėjimas sutemų metu, vertinant Mėnulio ir planetų spindesį žmogaus akiai iš Žemės.
Dangaus stebėjimas teleskopu vertinant šviesulių spindesį. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Regimasis ryškis (angl. Apparent magnitude) – Nuo Žemės matomo dangaus kūno (žvaigždės, planetos, Saulės) spindesio matas. Regimasis šviesulio spindesys gali būti matuojamas skirtinguose spektro ruožuose.

Plika akimi galima matyti šviesulius iki 6-ojo regimojo ryškio, išmatuoto žaliojoje spektro srityje.

Istorinė skalė ir jos veikimo principas

Šią sistemą prieš daugiau nei du tūkstančius metų sukūrė Hiparchas. Jis suskirstė matomas žvaigždes į šešias grupes. Pačias ryškiausias jis pavadino pirmojo ryškio žvaigždėmis. Vos matomas jis priskyrė šeštajam ryškiui. Šiuolaikinė astronomija šią skalę patikslino ir išplėtė.

Dabar skalė yra logaritminė. Tai reiškia, kad mažesnis skaičius rodo didesnį spindesį. Labai ryškūs objektai turi net neigiamas reikšmes.

Pavyzdžiui, Saulės regimasis ryškis yra apie –26,7. Pilnaties ryškis siekia maždaug –12,6. Ryškiausia nakties dangaus žvaigždė Sirijus turi –1,46 ryškį.

Matomumo ribos ir technologijų įtaka

Žmogaus galimybės stebėti dangų yra ribotos. Plika akimi galima matyti šviesulius tik iki 6-ojo regimojo ryškio. Tai įmanoma tik esant idealioms sąlygoms toli nuo miestų šviesų. Jei dangus užterštas šviesa, ši riba smarkiai sumažėja. Matavimai žaliojoje spektro srityje padeda suvienodinti stebėjimų duomenis.

Teleskopai šias ribas smarkiai praplečia. Paprasti žiūronai leidžia matyti 9-ojo ryškio objektus. Didieji antžeminiai teleskopai pasiekia 25-ąjį ryškį.

Kosminiai teleskopai, pavyzdžiui, Hablas, fiksuoja dar blausesnius šviesulius. Jų jautrumas siekia net 30-ąjį regimąjį ryškį. Tai leidžia tirti pačias tolimiausias galaktikas.

Ryškio priklausomybė nuo atstumo ir terpės

Regimasis ryškis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių. Pirmasis yra tikrasis žvaigždės šviesis. Antrasis ir labai svarbus veiksnys yra atstumas iki objekto.

Žvaigždė gali būti milžiniška, bet atrodyti blausi dėl didelio nuotolio. Ir atvirkščiai – maža žvaigždė arti Žemės gali atrodyti labai ryški.

Taip pat šviesą sugeria tarpžvaigždinė medžiaga. Dulkės ir dujos gali prislopinti spindesį. Astronomai turi atsižvelgti į šį praradimą darydami skaičiavimus. Be šių korekcijų neįmanoma nustatyti tikrosios objekto prigimties.

Spindesio matavimo svarba

Šis matas yra pamatinis įrankis bet kuriam dangaus stebėtojui. Būtent regimasis ryškis padeda mums suklasifikuoti viską, ką matome naktiniame danguje. Jis leidžia palyginti skirtingus objektus tarpusavyje. Tai padeda suprasti, kurie šviesuliai yra arčiau, o kurie – neįtikėtinai toli.

Be šios sistemos būtų sunku sudaryti tikslius žvaigždėlapius. Šis rodiklis jungia senovės stebėjimus su moderniausių teleskopų duomenimis. Jis išlieka aktualus tiek pradedančiam mėgėjui, tiek profesionaliam astrofizikui.

Supratimas apie objektų spindesį padeda mums geriau suvokti begalinius Visatos mastelius. Kiekvienas taškelis danguje turi savo vietą šioje sudėtingoje ryškumo skalėje.

Domiuosi astronomija, kosmoso tyrimais ir dangaus reiškiniais. Astronomija.lt straipsniuose siekiu aiškiai ir suprantamai pristatyti sudėtingas temas, remdamasis patikimais moksliniais šaltiniais, naujausiais tyrimais ir viešai prieinama moksline informacija.