Kategorija:

Astronomus nustebino mįslinga smūginė banga aplink mirusią žvaigždę

Mirštanti žvaigždė, judėdama per tarpžvaigždinę terpę, sukuria ryškią smūginę bangą
Smūginė banga aplink greitai judančią mirštančią žvaigždę. Šaltinis: ESO / VLT

Iš žvaigždžių plūstančios dujos ir dulkės, susidūrusios su aplinka, gali sukurti smūginę bangą. Tačiau 2026 m. sausio 12 d. paskelbtas atradimas privertė mokslininkus suabejoti turimomis žiniomis.

Naudodami Europos pietinės observatorijos Labai didelį teleskopą (ESO VLT), astronomai užfiksavo nuostabią smūginę bangą aplink mirusią žvaigždę RXJ0528+2838.

Pagal visus žinomus mechanizmus, ši maža žvaigždė neturėtų turėti tokios struktūros. Šis mįslingas atradimas meta iššūkį mūsų supratimui apie tai, kaip mirusios žvaigždės sąveikauja su kosmine erdve.

Neįprasta mirusios žvaigždės RXJ0528+2838 veikla

Ši žvaigždė yra baltoji nykštukė – mirusios mažos masės žvaigždės branduolys, nutolęs nuo mūsų per 730 šviesmečių.

Ji turi į Saulę panašią kompanionę, kuri skrieja aplink ją. Įprastai tokiose sistemose medžiaga iš kompanionės teka į baltąją nykštukę ir suformuoja diską, kuris vėliau išmeta medžiagą į erdvę.

Tačiau RXJ0528+2838 sistemoje nėra jokių disko ženklų. „Staigmena, kad tariamai rami sistema be disko gali sukurti tokią įspūdingą ūką, buvo viena iš tų retų ‘vau’ akimirkų“, – teigia Simone Scaringi iš Durhamo universiteto.

Kaip buvo aptikta ir išanalizuota ši paslaptinga struktūra?

  • Pirmasis pastebėjimas: Keista ūka pirmiausia buvo pastebėta Isaac Newton teleskopo nuotraukose Ispanijoje.
  • Detali analizė: Vėliau objektas ištirtas naudojant MUSE instrumentą, esantį ant ESO VLT teleskopo Čilėje.
  • Kilmės patvirtinimas: MUSE duomenys leido detaliai sudaryti smūginės bangos žemėlapį ir išanalizuoti jos sudėtį.
  • Rezultatas: Mokslininkai patvirtino, kad struktūra tikrai kyla iš dvinarės žvaigždžių sistemos, o ne iš atsitiktinio debesies.

Kada tikėtis mįslingojo „variklio“ paslapčių įminimo?

Smūginės bangos forma rodo, kad žvaigždė medžiagą išmeta jau bent 1000 metų. Tai kelia didžiulį klausimą, nes dabartinis žvaigždės magnetinis laukas yra pakankamai stiprus palaikyti tokį procesą tik kelis šimtus metų.

Didesnio aiškumo tikimasi pradėjus veikti ESO Ekstremaliai dideliam teleskopui (ELT). Jis leis astronomams užfiksuoti dar daugiau tokių sistemų ir detaliau ištirti silpnesnius objektus. Tai padės galutinai suprasti paslaptingą energijos šaltinį, kuris kol kas lieka nepaaiškintas.

Šis atradimas rodo, kad net ir be disko sistemos gali generuoti galingas iškrovas. Tai iš esmės keičia standartinį vaizdą apie tai, kaip medžiaga juda ir sąveikauja ekstremaliose dvinarių žvaigždžių sistemose.

Mokslo bendruomenės laukia nauji iššūkiai

Šis tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature Astronomy“, įrodo, kad kosmosas vis dar gali nustebinti netikėtais reiškiniais ten, kur turėtų būti „tylu“. RXJ0528+2838 atvejis parodė, kad mūsų žinios apie mirusias žvaigždes yra nepilnos.

Astronomai visame pasaulyje dabar ieškos panašių anomalijų, kurios padėtų užpildyti šią spragą. Krystian Iłkiewicz iš Varšuvos teigia, kad radiniai atskleidžia mechanizmus, kurių mes dar nesuprantame

Kiekvienas toks atradimas priartina mus prie tikslesnio visatos veikimo principų suvokimo.

Daugiau informacijos apie šį atradimą galite rasti Nature Astronomy puslapyje (doi: 10.1038/s41550-025-02748-8).

Domiuosi astronomija, kosmoso tyrimais ir dangaus reiškiniais. Astronomija.lt straipsniuose siekiu aiškiai ir suprantamai pristatyti sudėtingas temas, remdamasis patikimais moksliniais šaltiniais, naujausiais tyrimais ir viešai prieinama moksline informacija.