Astronomijoje dažnai sakome, kad kometos yra kaip katės – jos turi uodegas ir daro tai, ką nori. Tačiau tai, ką 2026 m. sausio viduryje pademonstravo kometa 240P/NEAT, peržengia įprasto kometų elgesio ribas.
Tai nebėra tiesiog ledo ir dulkių kamuolys, skriejantis aplink Saulę; tai „kometa kometoje“ – reiškinys, kurį pamatyti pasitaiko galbūt kartą per milijoną stebėjimų.
Unikalus skilimo procesas ir fragmento išgyvenimas
Kometų branduolių skilimas nėra visiškai negirdėtas dalykas – terminių įtampų ar rotacijos jėgų veikiami trapūs ledo kūnai kartais subyra.
Tačiau 240P/NEAT atvejis yra išskirtinis dėl antrinio fragmento elgsenos. Paprastai atskilę gabalai greitai išgaruoja arba subyra į dulkes per kelias savaites ir tampa nematomi.
Šįkart situacija kitokia. Ilgametis astronomijos fotografas Chrisas Schuras, 2026 m. sausio 14 d. užfiksavęs šį vaizdą iš Arizonos, pastebėjo neįtikėtiną detalę: antrinis fragmentas ne tik išliko, bet ir suformavo savo atskirą uodegą.
Dar įdomiau tai, kad šis mažesnysis „kompanionas“ skrieja ir savo uodegą demonstruoja būdamas pačios pagrindinės kometos uodegos viduje. Tai sukuria vizualiai sudėtingą ir moksliniu požiūriu vertingą struktūrą.
Techniniai stebėjimo duomenys ir orbitos charakteristika
Šis atradimas nėra atsitiktinis mėgėjiškas žvilgsnis. Norint užfiksuoti tokį detalų vaizdą, prireikė rimtos įrangos ir kantrybės. C. Schuras naudojo 10 colių (apie 25 cm) f/3.8 Niutono tipo reflektorių su „Atik 16200“ kamera.
Svarbiausi faktai apie kometos stebėjimą ir prigimtį:
- Ekspozicijos laikas: Vaizdas gautas sujungus 60 minučių trukmės ekspozicijas, kas leido išryškinti silpnąsias uodegos struktūras.
- Atradimo istorija: Kometa atrasta dar 2002 m. gruodžio 7 d. pagal NEAT (Near-Earth Asteroid Tracking) programą. Tuomet ji buvo vos 18.4 ryškio – sunkiai įžiūrimas taškelis.
- Orbita: 240P/NEAT aplink Saulę apskrieja kas 7,6 metų.
- Pozicija: Arčiausiai Saulės (perihelyje) ji buvo visai neseniai – 2025 m. gruodžio 19 d.
Dulkėta kometos prigimtis ir spalvinė gama
Nuotraukose užfiksuota gelsva, „šviesiai ruda“ (angl. tawny) spalva nėra atsitiktinė. Tai tiesioginis rodiklis, nusakantis kometos sudėtį. Skirtingai nuo melsvų joninių uodegų, kuriose dominuoja dujos (pavyzdžiui, anglies monoksidas), geltona spalva išduoda didelį dulkių kiekį.
Šios dulkės atspindi Saulės šviesą visame spektre, todėl matome gelsvą atspalvį. Tai rodo, kad 240P/NEAT yra sena, daug medžiagos netekusi kometa, kurios skilimas dabar į kosmosą išmeta didžiulius kiekius mikroskopinių dalelių.
Būtent šios dulkės ir leidžia mums taip aiškiai matyti abi kometos dalis – tiek pagrindinį branduolį, tiek atskilusį „maištininką“.
Tolesnė evoliucija ir stebėjimų perspektyvos
Šiuo metu kometa yra daugiau nei dvigubai toliau nuo Saulės nei Žemė ir toliau tolsta link savo orbitos afelio (tolimiausio taško), kuris siekia 5,5 karto Žemės–Saulės atstumo.
Kas laukia toliau? Tai atviras klausimas. Fragmentas gali stabilizuotis ir tapti nuolatiniu palydovu (mažai tikėtina), arba, tikėtiniausia, tolstant nuo Saulės ir mažėjant aktyvumui, jis pamažu išblės arba visiškai suirs.
Tačiau kol kas 240P/NEAT išlieka vienu įdomiausių objektų naktiniame danguje, demonstruojančiu dinamišką ir nenuspėjamą mūsų Saulės sistemos prigimtį.
Ar turite teleskopą? Nors ši kometa reikalauja rimtesnės įrangos, danguje nuolat vyksta pokyčiai. Stebėkite naujienas – kita didžioji kometa gali pasirodyti bet kurią akimirką.
