Atsiprašau, Jupiteri, bet kova oficialiai baigta. Saulės sistemos „mėnulių karaliaus“ titulas ne tik apgintas, bet ir įtvirtintas su triuškinama persvara.
Saturnas savo buvusį varžovą paliko dulkėse, pasiekęs stulbinantį 274 palydovų skaičių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei turi visos kitos planetos kartu sudėjus.
Tai nėra tiesiog statistinis atnaujinimas – tai fundamentalus mūsų kaimynystės suvokimo pokytis, kurį Tarptautinė astronomų sąjunga oficialiai pripažino 2025 m. kovo 11 d..
Kantrus stebėjimas atskleidė nematomą armiją
Šis atradimas neįvyko per vieną naktį. Tarptautinė komanda, kuriai vadovavo dr. Edwardas Ashtonas, naudojo Kanados-Prancūzijos-Havajų teleskopą (CFHT) ir taikė itin kruopštų metodą.
Mokslininkai ne šiaip fotografavo dangų – jie kelerius metus (nuo 2019 iki 2021 m.) stebėjo Saturno apylinkes, o vėliau, 2023 m., tris mėnesius iš eilės grįžo prie tų pačių dangaus plotų.
Procesas priminė detektyvinį darbą: sujungdami daugybę vaizdų, astronomai sustiprino net silpniausius šviesos signalus, kol išryškėjo tai, kas anksčiau buvo nematoma. Rezultatas pribloškė net pačius tyrėjus:
- Atrasti 128 visiškai nauji mėnuliai.
- Dar 33 anksčiau „pamesti“ mėnuliai buvo identifikuoti ir patvirtinti.
- Iš viso komanda atrado arba patvirtino didžiąją dalį naujųjų objektų.
Kaip teigia dr. E. Ashtonas: „Remiantis mūsų prognozėmis, nemanau, kad Jupiteris kada nors pasivys Saturną“.
Smurtinė praeitis ir netaisyklingi orbitų šokiai
Visi 128 naujai atrasti palydovai priklauso „netaisyklingųjų“ (angl. irregular) kategorijai. Tai reiškia, kad jie nėra tvarkingai susiformavę kartu su planeta, kaip didieji palydovai. Tai – kosminiai įkaitai.
Šie objektai buvo pagauti Saturno gravitacijos ankstyvuosiuose Saulės sistemos formavimosi etapuose. Pasak dr. Bretto Gladmano iš Britų Kolumbijos universiteto, šie kelių kilometrų skersmens kūnai greičiausiai yra didesnių mėnulių, subyrėjusių per susidūrimus su kitais palydovais ar pro šalį skriejančiomis kometomis, nuolaužos.
Kosminė avarija Mundilfari grupėje
Būtent šių mažų mėnulių gausa leido mokslininkams atkurti dramatišką Saturno sistemos istoriją. Faktas, kad matome tiek daug mažų objektų, lyginant su dideliais, rodo, jog gana neseniai – maždaug prieš 100 milijonų metų – Saturno sistemoje įvyko galingas susidūrimas.
Jei avarija būtų įvykusi seniau, šios nuolaužos jau būtų susidūrusios tarpusavyje ir virtusios dulkėmis. Dauguma naujųjų atradimų telkiasi aplink vadinamąją Mundilfari palydovų grupę, kuri, manoma, ir yra tos senovinės katastrofos vieta.
Technologijų ribos pasiektos
Nors šis atradimas įspūdingas, astronomai pripažįsta, kad pasiekėme tam tikrą ribą. Dr. E. Ashtonas teigia, kad su dabartinėmis technologijomis vargu ar pavyks rasti dar daugiau mažų palydovų aplink Saturną, Uraną ar Neptūną. Tai reiškia, kad Saturno rekordas, tikėtina, išliks nepajudinamas dešimtmečius.
Šiandien galime drąsiai sakyti: žiedų valdovas turi ir gausiausią palydą. O jūs, žiūrėdami į naktinį dangų, pabandykite įsivaizduoti tą chaosą – 274 pasaulius, skriejančius aplink vieną milžiną.
Ar manote, kad ateities technologijos (pvz., naujos kartos kosminiai teleskopai) dar kartą perrašys šią statistiką, ar Saturnas amžinai liks lyderiu?
