Didžiausi pasaulio teleskopai yra sudėtingi inžineriniai statiniai. Jie statomi aukštai kalnuose, kur atmosfera yra skaidriausia.
Pagrindinis teleskopo rodiklis yra jo veidrodžio skersmuo. Didesnis skersmuo leidžia surinkti daugiau šviesos iš silpnų objektų. Šiuolaikiniai prietaisai naudoja segmentuotus arba monolitinius veidrodžius.
Ši technologija leidžia pamatyti pirmąsias visatos žvaigždes.
Didžiausi pasaulio teleskopai
| Pavadinimas | Vieta | Skersmuo (m) | Veikia nuo |
|---|---|---|---|
| Keck 1 tel. | Mauna Kea, Havajai, JAV | 10.0 | 1992 |
| Keck 2 tel. | Mauna Kea, Havajai, JAV | 10.0 | 1996 |
| Gran Telescopio Canarias | La Palma, Ispanija | 10.0 | (2003) |
| Hobby-Eberly tel. | Teksasas, JAV | 9.2 | 1999 |
| SALT | Sutherland, P. Afrika | 9.2 | (2004) |
| Large Binocular Telescope | Arizona, JAV | 2×8.4 | (2003) |
| Subaru | Mauna Kea, Havajai, JAV | 8.3 | 1999 |
| VLT-Antu | Cerro Paranal, Čilė | 8.2 | 1998 |
| VLT-Kueyen | Cerro Paranal, Čilė | 8.2 | 1999 |
| VLT-Melipal | Cerro Paranal, Čilė | 8.2 | 2000 |
| VLT-Yepun | Cerro Paranal, Čilė | 8.2 | 2000 |
| Gemini North | Mauna Kea, Havajai, JAV | 8.1 | 1999 |
| Gemini South | Cerro Pachon, Čilė | 8.1 | 2001 |
| MMT | Mount Hopkins, Arizona, JAV | 6.5 | 1999 |
| Magellan 1 | Las Campanas, Čilė | 6.5 | 2000 |
| Magellan 2 | Las Campanas, Čilė | 6.5 | (2002) |
| BTA | Nižnij Archyz, Rusija | 6.1 | 1975 |
| G.E.Hale tel. | Palomar Obs., Kalifornija, JAV | 5.1 | 1949 |
| W.Herschel tel. | La Palma, Ispanija | 4.2 | 1987 |
| SOAR | Cerro Pachon, Čilė | 4.2 | (2002) |
| N.U.Mayall tel. | Kitt Peak, Arizona, JAV | 4.0 | 1973 |
| V.Blanco tel. | Cerro Tololo, Čilė | 4.0 | 1976 |
| AAO tel. | Siding Springs, Australija | 3.9 | 1974 |
| UKIRT | Mauna Kea, Havajai, JAV | 3.8 | 1978 |
| AEOS | Maui, Havajai, JAV | 3.7 | – |
| ESO-360 tel. | La Silla, Čilė | 3.6 | 1977 |
| CFH tel. | Mauna Kea, Havajai, JAV | 3.6 | 1979 |
| G.Galileo tel. | La Palma, Ispanija | 3.6 | 1996 |
| M. Planko inst. tel. | Calar Alto, Ispanija | 3.6 | 1984 |
| NTT | La Silla, Čilė | 3.6 | 1989 |
| ARC | Apache Point, Nju Meksikas, JAV | 3.5 | 1994 |
| WIYN | Kitt Peak, Arizona, JAV | 3.5 | 1994 |
| Starfire | JAV | 3.5 | – |
| NASA IRTF | Mauna Kea, Havajai, JAV | 3.2 | 1979 |
| C.D.Shane tel. | Mount Hamilton, Kalifornija, JAV | 3.0 | 1959 |
| H.Smith tel. | Mc Donald Obs., Teksasas, JAV | 2.7 | 1969 |
| G.A.Shajn tel. | Krymas, Ukraina | 2.6 | 1960 |
| BAO tel. | Biurakanas, Armėnija | 2.6 | 1976 |
| Hooker | Mount Wilson, Kalifornija, JAV | 2.5 | 1917 |
| Carnegie inst. tel. | Las Campanas, Čilė | 2.5 | 1976 |
| I. Newton tel. | La Palma, Ispanija | 2.5 | 1984 |
| NOT | La Palma, Ispanija | 2.5 | 1989 |
| Sloan tel. | Apache point, Nju Meksikas, JAV | 2.5 | 1998 |
| W.Hiltner tel. | Kitt Peak, Arizona, JAV | 2.4 | 1986 |
| NASA HST | Orbita (600 km) | 2.4 | 1990 |
| B.Bok | Kitt Peak, Arizona, JAV | 2.3 | 1969 |
| WIRO tel. | Vajomingas, JAV | 2.3 | 1977 |
| ANU tel. | Siding Spring, Australija | 2.3 | 1985 |
| V.Bappu tel. | Kavalur, Indija | 2.3 | 1985 |
| Havajų univ. tel. | Mauna Kea, Havajai, JAV | 2.2 | 1970 |
| M.Planko inst. tel. | Calar Alto, Ispanija | 2.2 | 1979 |
| M.Planko inst. tel. | La Silla, Čilė | 2.2 | 1984 |
| Argentinos tel. | San Juan, Argentina | 2.2 | (1977) |
| Mc Donald Obs. tel. | Teksasas, JAV | 2.1 | 1939 |
| NOAO | Kitt Peak, Arizona, JAV | 2.1 | 1963 |
| San Pedro | San Pedro, Meksika | 2.1 | 1979 |
| Tautenburg obs. tel. | Tautenburg, Vokietija | 2.0 | 1960 |
| Šemachos obs. tel. | Ondrejov, Čekija | 2.0 | 1967 |
| Ondrejov obs. tel. | Šemacha, Azerbaidžanas | 2.0 | 1966 |
| Smoliany obs. tel. | Smoliany, Bulgarija | 2.0 | 1979 |
| Pic du Midi obs. tel. | Prancūzija | 2.0 | 1979 |
| Ukrainos MA tel. | Elbrusas, Rusija | 2.0 | 1990 |
Teleskopų technologinė evoliucija
Astronomijos istorija glaudžiai susijusi su teleskopų dydžio augimu. Ankstyvieji prietaisai, kaip Hooker teleskopas, naudojo monolitinius stiklo luitus. Tačiau didėjant skersmeniui, veidrodžiai tapo per sunkūs savo pačių svoriui išlaikyti.
Šiuolaikiniai milžinai, pavyzdžiui, Keck teleskopai, naudoja segmentuotus veidrodžius. Juos sudaro dešimtys mažesnių šešiakampių detalių. Kompiuterinė kontrolė nuolat koreguoja jų padėtį realiu laiku. Tai leidžia pasiekti neįtikėtiną vaizdo aštrumą.
Kita svarbi inovacija yra adaptyvioji optika. Ji padeda pašalinti atmosferos turbulencijos sukeltą vaizdo virpėjimą. Lazeriniai spinduliai sukuria „dirbtines žvaigždes“ viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Pagal jų iškraipymus teleskopo veidrodis keičia savo formą tūkstančius kartų per sekundę. Taip žemiškieji teleskopai gali konkuruoti su kosminėmis observatorijomis. Ši technologija atvėrė naujas galimybes tirti egzoplanetas.
Pagrindiniai observatorijų centrai
Stebėjimams pasirinktos vietos pasižymi specifinėmis savybėmis:
- Mauna Kea (Havajai): Aukštis virš debesų užtikrina sausą ir stabilų orą.
- Čilės Andai: Atokumas nuo miestų garantuoja minimalią šviesos taršą.
- La Palma (Kanarai): Puikios sąlygos stebėjimams iš šiaurinio pusrutulio.
- Orbita: Kosminiai teleskopai kaip HST visiškai išvengia atmosferos trukdžių.
Observatorijų indėlis į visatos supratimą
Naudojant didžiausius pasaulio teleskopus, buvo atrastos tolimiausios kvazarų sistemos. Jie leido astronomams nustatyti tikslų visatos amžių.
Stebint žvaigždes prie mūsų galaktikos centro, patvirtinta supermasyvios juodosios skylės egzistencija. Šie prietaisai veikia kaip laiko mašinos, fiksuojančios šviesą iš praeities. Jų surinkti duomenys keičia pagrindines fizikos teorijas.
Kiekviena nauja teleskopų karta atveria dar nematytus kosmoso horizontus. Tai yra svarbiausi įrankiai ieškant gyvybės pėdsakų už Žemės ribų.
