Ilgą laiką buvo manoma, kad Marsas yra per mažas ir per toli, kad jo gravitacija galėtų apčiuopiamai paveikti procesus mūsų planetoje.
Tačiau naujausias mokslinis tyrimas verčia peržiūrėti senas tiesas. Kalifornijos universiteto (UC Riverside) profesorius Stephenas Kane’as, pradėjęs tyrimą vedamas smalsumo ir sveiko skeptiškumo, priėjo išvadą, kuri nustebino net ir jį patį.
Nors Marso skersmuo yra perpus mažesnis už Žemės, o masė sudaro vos 10 proc. mūsų planetos svorio, jo marso įtaka žemei yra kritiškai svarbi ilgalaikiams klimato modeliams.
Kompiuterinės simuliacijos atskleidė, kad būtent šis nedidelis kaimynas „smūgiuoja stipriau nei leidžia jo kategorija“ ir tiesiogiai koreguoja tai, kaip Saulės spinduliai pasiekia mūsų paviršių.
Kosminis mechanizmas: Milankovičiaus ciklų paslaptis
Norint suprasti, kaip planeta, esanti už milijonų kilometrų, gali valdyti mūsų orus, reikia pažvelgti į Milankovičiaus ciklus.
Tai periodiškai pasikartojantys Žemės orbitos formos ir ašies posvyrio pokyčiai, kurie nulemia ledynmečių pradžią ir pabaigą. Žemė per savo 4,5 milijardo metų istoriją išgyveno bent penkis didelius ledynmečius, o dabartinis tęsiasi jau 2,6 mln. metų.
Mokslininkai pastebėjo, kad Jupiteris ir Venera diktuoja vieną žinomą 430 000 metų ciklą, tačiau Marso vaidmuo čia buvo nuvertintas. Profesorius Kane’as savo simuliacijose pamėgino „ištrinti“ Marsą iš Saulės sistemos žemėlapio.
Rezultatas buvo pribloškiantis: be kaimyninės planetos visiškai išnyko du pagrindiniai ciklai – 100 000 ir 2,3 milijono metų. Tai reiškia, kad be Marso Žemės klimato istorija būtų buvusi kur kas skurdesnė ir stabilesnė, tačiau kartu ir neprognozuojama evoliucijai.
8 neįtikėtinos Marso įtakos naudos ir faktai:
Šis atradimas ne tik keičia požiūrį į mūsų kaimyną, bet ir padeda suprasti, kodėl Žemė tapo tokia svetinga gyvybei.
Ledynmečių architektas. Marsas yra atsakingas už specifinius ciklus, kurie priverčia ledynus trauktis arba plėstis, taip tiesiogiai formuojant planetos paviršių.
Orbitos stabilizatorius. Tyrimas parodė, kad Marso masė veikia kaip stabilizatorius: kuo didesnė planetos kaimynės masė, tuo lėčiau kinta Žemės ašies posvyris.
Atstumo paslaptis. Kadangi Marsas yra toliau nuo Saulės nei Venera, Saulės gravitacija jį veikia silpniau, todėl jis gali daryti stipresnę įtaką Žemei, nei tikėtasi pagal jo dydį.
Vandenyno dugno metraštis. Mokslininkai pastebėjo, kad vandenynų nuosėdos saugo informaciją apie klimato kaitą, kuri tiksliai sutampa su Marso gravitacinio poveikio ciklais.
Ašies posvyrio kontrolė. Dabartinis Žemės ašies posvyris (23,44∘) lemia metų laikų kaitą, o Marsas padeda reguliuoti greitį, kuriuo šis kampas keičiasi per tūkstantmečius.
Gyvybės evoliucijos katalizatorius. Be Marso sukeltų klimato svyravimų, gyvūnai ir žmonės galėjo evoliucionuoti visiškai kitaip arba neevoliucionuoti visai.
Raktas į egzoplanetas. Šis atradimas padės ieškoti gyvybės kitose saulės sistemose – dabar žinome, kad tolimos planetos-milžinės gali nulemti gyvybei tinkamų planetų klimatą.
Kosminė pusiausvyra. Be Marso Žemės orbita būtų „skurdesnė“, nes trūktų pagrindinių mechanizmų, kurie valdo ilgalaikius temperatūros pokyčius mūsų namuose.
Svarbu: Nors Marsas veikia ilgalaikius ciklus (trunkančius milijonus metų), dabartinė greita klimato kaita yra susijusi su žmogaus veikla, o ne su planetų gravitacija.
Kodėl tai svarbu mums šiandien?
Nors šie Marso diktuojami ciklai trunka šimtus tūkstančių ar milijonus metų, jie padeda mokslininkams atskirti natūralius planetos svyravimus nuo staigių pokyčių. Tai fundamentalus atradimas, parodantis, kokia trapi ir susijusi yra mūsų kosminė kaimynystė. Žemė nėra uždara sistema – tai didžiulio mechanizmo dalis, kurioje net mažas kaimynas gali turėti lemtingą žodį.
Suvokimas, kad marso įtaka žemei suformavo mūsų ledynmečius, leidžia geriau prognozuoti planetos ateitį. Tai primena, kad kiekvienas kosminis kūnas mūsų sistemoje atlieka savo funkciją, užtikrindamas, kad Žemė išliktų svetinga gyvybei namais.
