Ozmos projektas (angl. Ozma project) – tai istorinis, pirmasis bandymas 1960 m. aptikti nežemiškųjų civilizacijų siunčiamus radijo signalus. Tyrimo metu dėmesys buvo sutelktas į dvi artimas, į Saulę panašias žvaigždes – Banginio τ (Tau Ceti) ir Eridano ϵ (Epsilon Eridani).
Nors šio eksperimento metu jokių dirbtinės kilmės signalų nebuvo aptikta, jis padėjo pamatus moderniai astrobiologijai ir SETI programoms.
Šį ambicingą projektą organizavo JAV astronomas Frankas Dreikas (F. Drake). „Ozmos“ projektas žymėjo lūžį mokslo istorijoje, kai hipotetinės diskusijos apie egzocivilizacijas virto sistemingais technologiniais stebėjimais.
Daugiau apie šios krypties raidą galima sužinoti nagrinėjant tokias iniciatyvas kaip Fenikso projektas, Meta/Beta programa, Serendip programa bei bendras SETI programas.
Frankas Dreikas ir paieškų pradžia Vakarų Virdžinijoje
1960-ųjų balandį Nacionalinėje radijo astronomijos observatorijoje Frankas Dreikas nukreipė 26 metrų skersmens radioteleskopą į kaimynines žvaigždes. Eksperimentas truko keturis mėnesius, per kuriuos buvo tikimasi išgirsti dėsningus signalus 21 cm bangos ilgyje.
Šis bangos ilgis pasirinktas neatsitiktinai – tai neutraliojo vandenilio spinduliavimo dažnis. Mokslininkai manė, kad bet kuri technologiškai pažangi civilizacija naudos būtent šį „visuotinį“ dažnį tarpžvaigždiniam ryšiui užmegzti.
Banginio τ ir Eridano ϵ pasirinkimo motyvai
Pasirinktos žvaigždės – Banginio τ ir Eridano ϵ – buvo laikomos geriausiomis kandidatėmis dėl savo panašumo į mūsų Saulę.
Jos yra pakankamai senos, kad aplink jas būtų galėjusi evoliucionuoti gyvybė, ir randasi santykinai arti Žemės (apie 11-12 šviesmečių atstumu).
Nors keturis mėnesius trukęs klausymasis nedavė jokių rezultatų, išskyrus vieną klaidingą karinį signalą, projektas įrodė, kad radijo astronomija yra tinkamas įrankis ieškoti kitų civilizacijų pėdsakų.
SETI programų evoliucija ir Fenikso projektas
Nuo „Ozmos“ laikų paieškos mastai išaugo milijonus kartų. Vėlesnės programos, tokios kaip Fenikso projektas, naudojo daug galingesnius teleskopus ir tūkstančius kanalų vienu metu, skenuodami šimtus netoliese esančių žvaigždžių sistemų.
Serendip ir Meta/Beta programos įvedė dar sudėtingesnius algoritmus, kurie automatiškai analizuoja radijo triukšmą ieškodami pasikartojančių modelių. Visos šios pastangos kilo iš tos pačios Dreiko idėjos – kad kosmosas gali būti pilnas pranešimų, kuriuos mes tiesiog turime išmokti išgirsti.
Projektas kaip egzocivilizacijų mokslo simbolis
Nors „Ozmos“ projektas techniškai buvo nesėkmingas, jo simbolinė vertė mokslui yra neįkainojama. Jis privertė mokslo bendruomenę rimtai apsvarstyti gyvybės už Žemės ribų tikimybę ir paskatino suformuluoti garsiąją Dreiko lygtį.
Šiandien SETI programos tęsia šį darbą naudodamos dirbtinį intelektą ir milžiniškus duomenų masyvus. Mes vis dar laukiame to pirmojo signalo, tačiau pamatai šiam laukimui buvo padėti būtent 1960 metais Vakarų Virdžinijos kalnuose.
Naujas požiūris į kosminę tylą
Nuolatinis technologijų tobulinimas leidžia vis labiau gryninti paieškas ir apimti vis didesnius kosmoso plotus. Nors „Ozmos“ projektas truko trumpai, jis išlieka priminimu, kad didieji atradimai prasideda nuo paprasto klausimo: „Ar mes esame vieni?“.
Kartu su kitomis tarptautinėmis programomis, „Ozmos“ palikimas gyvuoja moderniuose projektuose, kurie ieško ne tik radijo signalų, bet ir kitų technologinių pėdsakų Visatoje. Tai nenutrūkstamas procesas, jungiantis praėjusio šimtmečio viltis su ateities kosminiais horizontais.
