Didžiausio regimojo spindesio žvaigždės yra tie dangaus kūnai, kuriuos lengviausiai pastebime plika akimi. Jų ryškis priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių.
Pirmasis yra tikrasis žvaigždės šviesis ir energijos kiekis. Antrasis veiksnys yra atstumas nuo Žemės iki šio objekto. Kai kurios žvaigždės atrodo ryškios tik todėl, kad yra labai arti mūsų. Kitos yra milžiniškos ir matomos iš neįtikėtinų tolių.
Didžiausio regimojo spindesio žvaigždės
| Vardas | Žymėjimas | Ryškis V | Spektrinė klasė | Nuotolis (šm) | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Sirijus | α CMa | -1.46 | A1 V | 8,6 | Dvinarė; Sirijus B – baltoji nykštukė. |
| Kanopas | α Car | -0.72 | F0 Ib | 310 | Supermilžinė. |
| Tolimanas | α Cen | -0.29 | G2 V+K0 V | 4,7 | Artimiausia vizualinė dvinarė. |
| Arktūras | α Boo | -0.04 | K1 III | 37 | Sferoido žvaigždė. |
| Vega | α Lyr | 0.03 | A0 V | 25 | Supa dulkių ir meteoroidų diskas. |
| Tikutis | α Aur | 0.08 | G5 III+G0 III | 42 | Spektrinė dvinarė. |
| Rygelis | β Ori | 0.12 | B8 I | 770 | Mėlynoji supermilžinė. |
| Prokionas | α CMi | 0.38 | F5 IV-V | 11 | Dvinarė; Prokionas B – baltoji nykštukė. |
| Betelgeizė | α Ori | 0.4-1.3 | M2 Iab | 430 | Pusiau taisyklinga kintamoji. |
| Achernaras | α Eri | 0.46 | B3 V | 140 | Labai greitai besisukanti. |
| Hadaras | β Cen | 0.61 | B1 III | 520 | Mėlynoji žvaigždė. |
| Altayras | α Aql | 0.77 | A7 IV-V | 17 | Vizualinė dvinarė. |
| Akruksas | α Cru | 0.90 | B1 IV+B1 V | 320 | Daugianarė sistema. |
| Spika | α Vir | 0.97-1.04 | B1 V+B3 V | 260 | Kintamoji žvaigždė. |
| Antaris | α Sco | 0.9-1.8 | M1 I+B4 V | 600 | Spektrinė dvinarė, kintamoji. |
| Poluksas | β Gem | 1.14 | K0 III | 34 | Oranžinė milžinė. |
| Fomalhautas | α PsA | 1.16 | A3 V | 25 | Turi žinomą planetų sistemą. |
| Denebas | α Cyg | 1.25 | A2 Ia | 1670 | Tolimiausia iš ryškiausių. |
| Mimoza | β Cru | 1.23-1.31 | B0.5 III | 500 | Spektrinė trinarė. |
| Regulas | α Leo | 1.35 | B7 V | 77 | Liūto širdis. |
| Adara | η CMa | 1.50 | B2 II | 430 | Mėlynoji milžinė. |
| Kastoras | α Gem | 1.58 | A1+A2 V | 52 | Spektrinė šešianarė sistema. |
Žvaigždžių ryškio ir spalvų įvairovė
Didžiausio regimojo spindesio žvaigždės pasižymi labai skirtingomis spektrinėmis klasėmis. Tai lemia jų paviršiaus temperatūrą ir spinduliuojamą spalvą. Karščiausios žvaigždės, kaip Rygelis ar Hadaras, švyti mėlynai arba baltai.
Vėsesnės žvaigždės, pavyzdžiui, Antaris ar Betelgeizė, turi ryškų raudoną atspalvį. Spalva yra tiesioginis žvaigždės evoliucijos etapo rodiklis. Milžinės ir supermilžinės dažniausiai yra baigiančios savo gyvenimo ciklą.
Dauguma sąrašo objektų nėra pavienės žvaigždės. Tai sudėtingos sistemos iš dviejų ar daugiau narių. Pavyzdžiui, Sirijus turi kompanionę – baltąją nykštukę. Kastoras yra neįtikėtina sistema, susidedanti net iš šešių žvaigždžių.
Tokios sistemos suteikia astronomams vertingos informacijos apie masių sąveiką. Regimasis ryškis danguje yra tik bendras visų sistemos narių efektas.
Kodėl kai kurios žvaigždės „mirksi“?
Stebėdami šviesulius pastebime ryškio pokyčius:
- Atmosferos įtaka: Žvaigždžių mirgėjimas atsiranda dėl Žemės atmosferos oro srovių.
- Kintamumas: Kai kurios žvaigždės, kaip Betelgeizė, iš tikrųjų keičia savo spindesį fiziškai.
- Užtemdymai: Dvinarėse sistemose viena žvaigždė gali periodiškai užstoti kitą.
- Atstumas: Ryškumas mažėja didėjant atstumui, tačiau spinduliuojama energija išlieka ta pati.
Orientacija pagal šviesulius
Nuo seniausių laikų šie šviesuliai tarnavo kaip navigatorių kelrodžiai. Būtent didžiausio regimojo spindesio žvaigždės padėjo sudaryti pirmuosius žvaigždėlapius. Jos yra atskaitos taškai ieškant blyškesnių objektų ar galaktikų.
Šių žvaigždžių studijavimas atskleidžia visatos mastelius ir jos objektų didybę. Mes matome šviesą, kuri keliavo iki mūsų tūkstančius metų. Tai gyvoji kosmoso istorija, matoma tiesiog virš mūsų galvų. Kiekviena žvaigždė šiame sąraše yra unikalus fizikos laboratorijos pavyzdys.
