Saturno žiedai (angl. Saturn’s rings) Kietų dalelių (daugiausia ledo, su maža silikatų priemaiša), skriejančių aplink Saturną jo pusiaujo plokštumoje, sistema.
Pagal nuotolį nuo Saturno išsidėstę taip: D žiedas (67–75 tūkst. km nuo Saturno centro), C žiedas (75–92 tūkst. km), B žiedas (92–118 tūkst. km), A žiedas (122–137 tūkst. km), F žiedas (140 tūkst. km, plotis ~100 km), G žiedas (165–174 tūkst. km), E žiedas (180–480 tūkst. km). Tarp A ir B žiedų yra 4500 km pločio Kasinio tarpas. Tarp B ir C žiedų tarpo beveik nėra. Tarp A ir F žiedų yra ~3000 km pločio “Pionieriaus” tarpas.
Žiedų storis <1 km. Per teleskopą iš Žemės matomi tik šviesūs A ir B žiedai (jie atspindi ~99 % visos žiedų atspindimos Saulės šviesos) ir blankus C žiedas. Žiedus sudaro ledo gabalai, kurių skersmuo nuo kelių mikrometrų iki 10 m. Žiedai susideda iš siauresnių koncentrinių žiedų; pvz., A, B ir C žieduose jų priskaičiuojama ~1000.
Saturno žiedus 1610 m. pastebėjo G. Galilėjas (jie atspindi ~99 % visos žiedų atspindimos Saulės šviesos) ir blankus C žiedas. Žiedus sudaro ledo gabalai, kurių skersmuo nuo kelių mikrometrų iki 10 m. Žiedai susideda iš siauresnių koncentrinių žiedų; pvz., A, B ir C žieduose jų priskaičiuojama ~1000.
Saturno žiedus 1610 m. pastebėjo G. Galilėjas (Italija), bet palaikė juos palydovais. 1656 m. Ch. Huigensas (Olandija) įrodė, kad tai žiedai. C žiedą 1848 m. atrado Dž. ir V. Bondai.
Iliuzija slepia chaotišką judėjimą
Nuotrauka iš: shutterstock.com
Nors iš tolo Saturno žiedai atrodo kaip kieti, statiški diskai, realybėje tai yra didžiulė, nuolat judanti ledo avarija.
Kiekviena iš milijardų dalelių skrieja savo orbita aplink Saturną. Arčiau planetos esančios dalelės skrieja greičiau nei tolimosios, todėl sistemoje vyksta nuolatinė trintis ir susidūrimai.
Būtent šie susidūrimai ir neleidžia struktūrai išsipūsti – jie priverčia daleles išsirikiuoti į tą neįtikėtinai ploną plokštumą, kurią aprašėme įžangoje.
Palydovai piemenys formuoja struktūrą
Minėti tarpai, tokie kaip Kasinio ar Pionieriaus, nėra atsitiktiniai. Juos suformuoja gravitacinė sąveika su Saturno palydovais. Šie palydovai, vadinami „piemenimis“ (angl. shepherd moons), savo gravitacija tarsi išvalo tam tikras zonas.
Pavyzdžiui, mažytis palydovas Mimasas yra atsakingas už tai, kad Kasinio tarpe beveik nėra medžiagos – jis periodiškai išstumia bet kokią ten užklydusią dalelę. Be šių „prižiūrėtojų“ masyvūs Saturno žiedai greitai prarastų savo ryškią struktūrą ir išsisklaidytų kosmose.
Taip pat skaitykite: Saturnas – mėnulių karalius: 128 nauji palydovai ir rekordas
Laikinas visatos grožis nyksta
Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad mes gyvename ypatingu laiku, nes galime matyti šį reginį. Naujausi duomenys rodo, kad sistema yra geologiškai jauna – galbūt susiformavusi tada, kai Žemėje jau vaikščiojo dinozaurai.
Dar svarbiau tai, kad ji yra laikina. Veikiami gravitacijos ir magnetinio lauko, ledo kristalai nuolat krenta į Saturno atmosferą „žiedų lietaus“ pavidalu. Prognozuojama, kad per artimiausius 100 milijonų metų – astronomine prasme labai trumpą laiką – visiškai išnyks ir garsieji Saturno žiedai.
