Kentauro Alfa (angl. Toliman) – tai dvinarė žvaigždžių sistema, sudaryta iš G2 ir K1 spektrinių klasių pagrindinės sekos žvaigždžių. Jų kampinis atstumas danguje yra 21″.
Tai viena artimiausių (atstumas siekia vos 4,35 šviesmečio) sistemų, o jos paralaksą dar 1838 m. vienas pirmųjų išmatavo škotų astronomas T. Hendersonas.
Sistemos narių regimieji ryškiai yra –0,01 ir 1,33, o savasis judėjimas siekia 3,68″ per metus. Šios žvaigždės skrieja viena apie kitą, o jų orbitinis periodas trunka 80 metų.
Apie šią dvinarę sistemą per 2,2° atstumą skrieja artimiausioji Saulei žvaigždė – Kentauro Proksima.
Kodėl ši kaimynystė tokia svarbi?
Nors skaičiai ir klasifikacijos yra svarbūs, Kentauro Alfa astronomams reiškia kur kas daugiau – tai mūsų kosminis kiemas.
Tai artimiausia vieta už Saulės sistemos ribų, kurioje teoriniu lygmeniu galėtume ieškoti gyvybės pėdsakų ar siųsti pirmuosius tarpžvaigždinius zondus (pvz., „Breakthrough Starshot“ projektas).
Dviejų saulių šokis
Įdomiausia šios sistemos savybė – jos stabilumas. Nors tai dvinarė sistema, abi žvaigždės (A ir B komponentės) yra gana panašios į mūsų Saulę (ypač A komponentė, kuri yra G2 klasės, kaip ir Saulė).
Jos sukasi viena apie kitą elipsine orbita: kartais priartėja viena prie kitos atstumu, lygiu atstumui nuo Saulės iki Saturno, o kartais nutolsta tiek, kiek Plutonas nuo Saulės. Šis 80 metų trunkantis „šokis“ yra puikiai matomas pro teleskopus ir leidžia mokslininkams itin tiksliai pasverti žvaigždes.
Proksimos mįslė
Ilgą laiką astronomai diskutavo, ar mažoji raudonoji nykštukė Proksima tikrai yra gravitaciškai susieta su Tolimanu, ar tik pro šalį skriejanti pakeleivė. Dabar jau žinome, kad ji yra sistemos dalis, tačiau skrieja milžinišku atstumu.
Būtent aplink Proksimą buvo atrastos egzoplanetos, todėl Kentauro Alfa sistema išlieka pagrindiniu taikiniu ieškant atsakymo į klausimą: „Ar mes vieni?“.
