Asbolas (angl. Asbolus) – tai 8405-uoju numeriu pažymėtas asteroidas, priklausantis paslaptingajai kentaurų grupei. Šis kosminis objektas pavadintas mitologinio kentauro Asbolo vardu ir yra vienas įdomiausių dangaus kūnų, skriejančių atokiose Saulės sistemos srityse.
1995 metais jį atrado JAV astronomas Jamesas Scotti, naudodamasis „Spacewatch“ programa.
Techniniai duomenys ir orbitos ypatybės
Asbolas pasižymi specifine orbita, kuri jį priskiria kentaurų klasei – objektams, kurie savo savybėmis primena tiek asteroidus, tiek kometas ir skrieja tarp didžiųjų planetų orbitų.
- Skersmuo: apie 70 km.
- Vieta sistemoje: Skrieja erdvėje tarp Jupiterio ir Urano orbitų.
- Orbitos periodas (P): 75,8 metų.
- Ekscentricitetas (e): 0,618 (labai ištęsta orbita).
- Posvyris (i): 17,6°.
- Vidutinis nuotolis nuo Saulės (a): 17,91 av (astronominio vieneto).
Kentaurų grupės paslaptys
Būdamas kentaurų grupės atstovu, Asbolas pasižymi nestabilia orbita. Mokslininkai mano, kad tokie objektai kaip Asbolas yra kilę iš Koiperio juostos, tačiau milžiniškų planetų, tokių kaip Jupiteris, gravitacija juos „įtraukė“ giliau į Saulės sistemos vidų.
Nors dauguma kentaurų yra tamsūs ir sunkiai pastebimi, Asbolas išsiskiria savo paviršiaus tyrimų duomenimis. Spektrinė analizė rodo, kad ant jo paviršiaus gali būti santykinai šviežių smūginių kraterių, kurie apnuogino po pilka dulkių danga esančias šviesesnes medžiagas (tikėtina, ledą).
Kodėl Asbolas domina astronomus?
Šis asteroidas yra puikus pavyzdys, iliustruojantis dinamiškus procesus mūsų kosminėje kaimynystėje.
Kadangi Asbolas kerta milžiniškų planetų kelius, jo ateitis yra nenuspėjama – per milijonus metų jis gali būti išmestas iš Saulės sistemos arba tapti ryškia kometa, jei priartėtų dar arčiau Saulės.
Jo 70 kilometrų skersmuo daro jį vienu didesnių šios klasės objektų, leidžiančių geriau suprasti tolimųjų asteroidų sudėtį.
Mažas taškas didžiojoje erdvėje
Nors Asbolas plika akimi nematomas, jis primena apie milijonus mažų kosminių objektų, kurie nuolat juda aplink mus. Šis „kosminis kentauras“ padeda užpildyti spragas mūsų žiniose apie tai, kaip formavosi ir kaip vis dar keičiasi Saulės sistema.
