Nesas (angl. Nessus) – tai asteroidas Nr. 7066, vienas iš unikalių kentaurų grupės dangaus kūnų. Jo skersmuo siekia apie 50 km. Orbitos elementai pasižymi šiais rodikliais: didysis pusašis a=24,40 av, ekscentricitetas e=0,517, orbitos posvyris i=15,7°, o skriejimo aplink Saulę periodas P=120,5 m.
Šis asteroidas skrieja tarp Saturno ir Neptūno orbitų. Objektą 1993 m. atrado JAV astronomas D. Rabinovičius, o vėliau jis buvo pavadintas kentauro Neso vardu.
Kentaurų grupės ypatybės ir Neso orbita
Asteroidas Nesas priklauso specifinei kentaurų grupei, kurios pavadinimas kilęs iš mitologinių būtybių, turinčių žirgo ir žmogaus bruožų. Astronomijoje šis terminas vartojamas objektams, kurie pasižymi tiek asteroidų, tiek kometų savybėmis.
Nesas skrieja labai ekscentriška orbita, kuri kerta milžiniškų planetų kelius, todėl jo trajektorija laikui bėgant gali būti nestabili dėl stiprios planetų gravitacinės įtakos.
Dėl savo orbitos padėties tarp Saturno ir Neptūno, Nesas yra laikomas tiltu tarp vidinės ir išorinės Saulės sistemos dalių. Maždaug 120,5 metų trunkanti kelionė aplink Saulę reiškia, kad šis kūnas didžiąją laiko dalį praleidžia stingdančiame šaltyje, toli nuo saulės spindulių šilumos.
Tokios orbitos tyrimai padeda mokslininkams suprasti, kaip mažieji kūnai migruoja iš Kuiperio juostos į sistemos vidų.
Atradimo istorija ir fizinės savybės
D. Rabinovičiaus atradimas 1993 metais buvo reikšmingas žingsnis plečiant žinias apie tolimuosius asteroidus. Nesas buvo trečiasis oficialiai pripažintas kentauras, o jo numeris 7066 rodo jo vietą oficialiame Mažųjų planetų centro kataloge.
Nors jo skersmuo – apie 50 km – atrodo nedidelis lyginant su planetomis, kentaurų grupėje tai yra pakankamai masyvus kūnas, galintis turėti sudėtingą paviršiaus sudėtį.
Manoma, kad Neso paviršius yra padengtas tamsiomis organinėmis medžiagomis ir ledu, panašiai kaip kiti šios grupės nariai, pavyzdžiui, Chironas. Kadangi jis skrieja tarp dujinių milžinių, jo paviršiaus temperatūra yra ekstremaliai žema.
Astronomai naudoja spektroskopijos metodus, siekdami nustatyti tikslią jo sudėtį, tačiau dėl didelio atstumo ir mažo atspindžio koeficiento Nesas išlieka sunkiai tyrinėjamu objektu.
Neso reikšmė šiuolaikinėje astronomijoje
Neso orbitos posvyris (15,7°) rodo, kad jis skrieja ne visai pagrindinėje ekliptikos plokštumoje, kurioje išsidėsčiusios dauguma planetų.
Tai suteikia jam papildomos dinaminės energijos ir daro jo orbitą dar sudėtingesnę. Kentaurų grupės objektai, tokie kaip Nesas, yra laikomi kometų pirmtakais – jei jų orbita pasikeistų taip, kad jie priartėtų prie Saulės, jie galėtų išvystyti įspūdingas uodegas.
Studijuodami Nesą, mokslininkai gali geriau suprasti Saulės sistemos evoliuciją. Kiekvienas tokio asteroido orbitos pokytis suteikia informacijos apie milžiniškų planetų gravitacinius laukus.
Nors Nesas šiuo metu skrieja saugiu atstumu, jo, kaip kentauro, likimas yra nenuspėjamas, o tai skatina nuolatinius stebėjimus ir skaičiavimus siekiant numatyti jo ateities trajektoriją.
Nesas išlieka vienu paslaptingiausių objektų, primenančiu mums apie milžinišką ir dinamišką erdvę tarp tolimųjų planetų. Jo vardas, kilęs iš senovės mitų, puikiai atspindi jo dvilypę prigimtį ir svarbą astronomijos mokslui.
Nuoseklus tokių objektų fiksavimas leidžia mums sukurti detalesnį ir saugesnį mūsų kosminės kaimynystės žemėlapį.
